Adult Woman Sitting Look Worried on The Stairway

Kur pasidėti su laisve po 40-ies

Psichologė Sigita Novikovienė

Blizgiems viršeliams jau nebetinkama, vyrų akims, neva, nebepatraukli, vaikams nebereikalinga, darbdaviams – nebeimli naujovėms. Ar tikrai 40-50 metų moters gyvenime yra riboženklis? Ar psichologai turi tam kokių nors paaiškinimų?

Kaip rodo daugelio žmonių patirtis, atlikti tyrimai, viduramžis yra didžiai neramus laikotarpis. Iki 35 – 40  metų, žmonės linkę žiūrėti į išorinę gyvenimo struktūrą, darbą ir vedybas. Žmogus ignoruoja savo vidinį pasaulį, dvasinius reikalus. Žmogus labiau susirūpinęs, tuo kaip jam elgtis, ką susikurti, tikslų siekimas ir t.t. Viduramžyje žmogus atsiduria prie gyvenimo gelmės angos… Iki tol slydęs paviršiumi, paviršutiniškai vertinęs, žmogus pradeda klausti: “ Ar tai viskas? Ar dėl to tiek praleidau laiko, prakaitavau, nervinausi? Ir tai jau viskas?…”Ir tokiais klausimais beldžiasi į tą gelmę, į tą angą, į gyvenimo prasmę. Į kitų vertę ir į savo vertę… Labiau negu iki tol. Giliau negu iki šiol.

Todėl kyla noras klausti apie savo gyvenimą ir noras kažką  dėl to daryti.

Vyrai šį etapą išgyvena anksčiau, ir sudėtingiau. Žmogus jaučia, kad didžioji gyvenimo dalis jau nugyventa, ir pradeda galvoti, kas liko. Dažnai išsigąsta senatvės ir mirties, todėl drąstiškai pradeda keistis: keičia šukuosenas, pradeda sportuoti, perka sportinius automobilius, kad tik išliktų jauni.

Moterys labai dažnai iki to amžiaus būna užsiėmusios karjera, vaikų auginimu, namų kūrimu. Todėl, jau šiame amžiuje dažnai, kaip ir viskas būna nuveikta: vaikai tampa, arba jau yra savarankiškesni, profesinė sritis jau suplanuota, stogas virš galvos greičiausiai irgi yra. Šiame amžiuje žmogus jau yra patyręs, išbandęs, išmintingas, pastovus, arba nepajėgus, surambėjęs, atitrūkęs nuo gyvenimo. Todėl net psichologai klasikai, tokie kaip K.G. Jung sako, kad ,,gyvenimas prasideda keturiasdešimtaisiais metais, kai remiantis patirtimi ir išmintimi, žvelgiama į ateities galimybes”.

Todėl, jau nurimus tempui ir stresui, kaip tik yra laikas labiau pasigilinti į save, daugiau laiko skirti sau, savo sutuoktiniui, vėl pajusti gyvenimo malonumą, mėgautis juo, peržiūrėti savo vertybes, ir leisti pagal jas sau gyventi. Tai yra pats gražiausias gyvenimo etapas: kai žmogus jau kažką įgyvendinęs, sukūręs, stabilizavęs, subrendęs visomis prasmėmis, kad galėtų prasmingai leisti laiką.

Kaip peržengti ankstesnį gyvenimą, kuriame ir vaikų auginimas, ir karjeros siekimas, ir kampų gludinimas su vyru, ir atrasti kitų svarbių dalykų? Kaip priimti pokyčius, kad jie būtų ir malonūs, ir lengvi?

Šiame laikotarpyje labai daug dalykų kinta: vaikai tampa savarankiški, dažnai pasikeičia bendravimas su sutuoktiniu (santykiai tampa nebe tokia šilti ir artimi), neretai atsiranda ir senstančių tėvų reikalaujamas dėmesys. Moterys dažnai pasimeta, išsigąsta. Kai kurios, kurios visą gyvenimą ,,paaukoja” dėl vaikų, šeimos, praranda net prasmę gyvenimo išėjus vaikams iš namų, o jei dar ir vyras palieka. Bet išgyvena krizę lengviau tos, kurios sugeba pasigilinti į save, skirti laiko sau. Dažnai žmonės šiame amžiuje įsijungia į visuomeninę, labdaringą veiklą, kad save įprasmintų. Reikia pagalvoti apie savo išvaizdą, dvasinį gyvenimą, sveikatą. Dažnai pradeda savęs ieškoti religijose, meditacijose ir kitur, susižavi joga. Todėl šiame amžiuje moterys dažnai susirūpina savo išvaizda, keičia šukuosenas, pradeda laikytis įvairių dietų, sportuoja, šoka ir t.t. Visa tai leidžia tiek pajusti malonumą, tiek labiau save vertinti ir gėrėtis savimi.

 

Kokios 40-50 metų amžiaus moters stiprybės?

Kaip jau ir minėjau, moterys yra subrendusios, turi emocinį imunitetą, lengviau į viską reaguoja, gali blaiviau viską įvertinti. Ateina ramybė išoriniam gyvenime: nereikia rūpintis pampersais, vaikų maitinimu, vaikų ugdymu ir plius dar visais kitais reikalais. Todėl gali į viską ramiau pažiūrėti, gali vėl savim pasirūpinti, ir vėl būti tokia pat žavi, viliojanti, energinga…

 

Vienatvė ir seksualumas, ką daryti 40-50 metų moteriai su intymumo ir artimo žmogaus poreikiu? 

Užaugus vaikams, moteris vėl atsigręžia į partnerį, vėl tampa svarbūs santykiai, artimumas. Pas jas vėl atsiranda energijos, laisvės (ir intymiam gyvenime taip pat). Santykis su partneriu jau net gali būti gilesnis, dvasingesnis. Tačiau moterys tarsi pasikeičia vaidmenimis su vyrais – moters vyresniame amžiuje vienatvė neslegia, o vyrai jos negali pakęsti. Jeigu poroje moteris miršta anksčiau, vyras žymiai sunkiau tai išgyvena, tai sutrumpina jo gyvenimą. O priešingu atveju viena likusi moteris visada turės dar kuo rūpintis.

Taigi pabaigai belieka priminti, kad viskas yra duota – protas, kūnas, emocijos. Vadinasi reikia su tuo kažką ir daryti! Bet jeigu tu nieko nedarai, lauki – tai niekur neveda. Reikia keistis, reikia postūmio pačiam iš savęs arba iš kitų.