Psichologė Sigita Novikovienė
Artėjant baigiamųjų egzaminų ir tolimesnės profesijos pasirinkimo metui, kyla daug nerimo. Laukia nauji ir dideli iššūkiai: baigti mokyklą (išlaikyti egzaminus), pasirinkti tolimesnę kryptį, susiplanuoti, įstoti mokytis į pasirinktą profesijos specialybę. Pasirinkti profesiją – tai vienas iš uždavinių, pereinant į suaugusiojo žmogaus gyvenimą (pagal H.Hurst). Todėl tai tikrai labai atsakingas ir keliantis daug nerimo iššūkis.
Jei dėl mokyklos baigimo ir profesijos pasirinkimo jaučiate stresą, jaudinatės – vadinasi, jums rūpi, ką jūs darote! Gyvenimas yra pokytis, o kiekvienas pokytis sukelia mums stresą.
Kartais viską per daug sutirštiname: turime labai didelius lūkesčius sau, taip pat juos turi tėvai, mokytojai, aplinkiniai. Mes juk norime būti sėkmingi, norime, kad mus mylėtų ir priimtų. Kartais atrodo, kad jei man nepasiseks – manimi nusivils, nebemylės. Ir mes užkeliame sau kartelę.
Svarbu: ko aš noriu?
Tačiau ne visada laimė yra būti pirmu ar geriausiu. Beje, o kas nustatė, kas yra geriausias? Juk daugiau pasiekia tie žmonės, kurie pasirenka sau tinkamiausią profesiją ir dirba mėgstamą darbą. Todėl, kai ruošiatės egzaminams, galvokite, ką jums labiausiai reikia mokytis, kur skirti daugiau laiko, o kas nėra taip svarbu. Ir egzaminų rezultatai turėtų būti tinkami stoti į pasirinktą specialybę. Tam reikia gerai pasiruošti: patyrinėti studijų galimybes, profesijų vadovą.
Labai svarbu nepamiršti ir sau pasakyti: „Aš nesu geriausias ar blogiausias. Aš tiesiog esu aš“. Įtampa dažniausiai kyla, nes mes esame linkę save matuoti ir lyginti ne su savo, bet su kitų žmonių standartais. Bandome kažką atitikti. Svarbu galvoti, koks aš esu? Ko aš noriu? Kas man gerai sekasi? Kur aš labai įsitraukiu?
Kokia šiandien yra prestižinė specialybė? Visi nori pasirinkti specialybę, kurią baigę turės darbo. Bet juk pats žmogus sąlygoja specialybę: jei esi geras specialistas ar gali kurti kažką išskirtinio, esi kompetentingas savo srityje – tada tu tapsi reikalingas. Geriau būti geru specialistu, nei vidutiniu „prestižinėje darbo vietoje“.
Kai aš buvau maža, ir norėjau būti kirpėja, mane dauguma aplinkinių atkalbinėjo. Vienas dėdė profesorius pasakė: „Oi, čia juk ne specialybė! Kirpėja – tai tas pats, kas šlavėja.“ Taip, taip, tuo metu kirpėja nebuvo labai „madinga“ specialybė. Norint ja tapti, juk nereikėjo baigti jokio universiteto! O štai dabar geras kirpėjas yra vertinamas ir gauna geras pajamas.
Norint tapti geriausiu, reikia motyvacijos
Svarbu būti geriausiu savo srityje: geriausiu gydytoju, geriausiu kirpėju, geriausiu mokytoju, geriausiu mechaniku, geriausiu pardavėju, geriausiu programuotoju ar pan. Norint tapti geriausiu, reikia motyvacijos: tuo domėtis, norėti tobulėti, mokytis, bandyti ir pan.
Jei esi profesionalas savo srityje, visada būsi paklausus. Ne visada baigtas geras universitetas užtikrina gerą darbą ir gerą atlyginimą. Tik 30proc. karjeros sėkmės lemia žinios. Likusius 70 proc. sudaro socialinės kompetencijos: mokėjimas bendrauti ir bendradarbiauti komandoje, motyvacija, iniciatyvumas, gebėjimas priimti sprendimus stresinėse situacijose, pasitikėjimas savimi ir pan.
Juk nuolat kinta pati darbo rinka (o pastaraisiais metais tai vyksta itin sparčiai), kinta kiekvieno žmogaus asmeninė patirtis, nuolat atsiveria naujų galimybių. Nusiteikimas „renkuosi visam gyvenimui“ tarsi užveria duris pokyčiams ir alternatyvoms bei sukelia įtampą, kad renkantis svarbiausia nesuklysti.
Būkite pasiruošę nuolat mokytis
Mes gimstame turėdami asmeninį bagažą, pilną gabumų ir talentų. Labai svarbu juos pastebėti, lavinti ir stiprinti. Dažniausiai, ką mes darome, stipriname savo silpnas vietas, pavyzdžiui, nesiseka matematika, bet gerai mokame lietuvių kalbą, tai papildomai mokomės matematikos.
Kai verti save kažką daryti, gali būti, kad darai tai, ko tau visai nereikia. Taip nei laimės, nei didelių pasiekimų toje srityje nesulauksi. Pavyzdžiui, daug žmonių vis bando patobulinti užsienio kalbą, kurios vis tiek nenaudoja, arba įstoja studijuoti į populiarias, bet nemielas širdžiai specialybes. Tuomet ir mokytis būna labai sunku.
Dažniausiai tokiais atvejais arba rezultatai būna prasti, arba gali sustreikuoti sveikata. Jei negalime įveikti iššūkių, pasiekti puikių rezultatų, pradedam save laikyti nevykėliais. Kuo labiau mes stengiamės save versti ką nors daryti, tuo mūsų pasąmonė veržiasi į priešingą pusę, pavyzdžiui, 80 proc. žmonių dieta padidina apetitą ir jie priauga svorio.
Šiame permainų pasaulyje, viskas nuolat keičiasi. Keičiantis aplinkai, turime keistis ir mes. Todėl būkite pasiruošę mokytis, mokytis… ir taip visą gyvenimą.
Turėkite planą A ir B
Specialybės pasirinkimas nėra galutinė stotelė. Dažnai seminaruose darau eksperimentą: paprašau pakelti ranką tų, kas šiuo metu dirba pagal savo įgytą specialybę po mokyklos baigimo. Iš didelės auditorijos rankas pakelia vienetai! Taigi, planuojant savo karjerą, specialybės arba tolimesnės mokyklos pasirinkimas yra tik viena iš gyvenimo kelionės stotelių.
Labai svarbu planuojant turėti planą A ir planą B. Jeigu nepavyktų išlaikyti norimu balu egzamino, ir neįstosite ten, kur planavote, labai svarbu žinoti, ką darysite toliau. Atsarginiai planai suteikia ramybės ir pasitikėjimo.
Pavyzdžiui, įvykus nesėkmei, jūs žinote ką veiksite: keliausiu, kad pažinčiau save ir įgyčiau savarankiškumo bei skirtingų patirčių, o gal dirbsiu, kad išbandyčiau save ir sužinočiau kas man patinka/ nepatinka, o gal rinksiuosi kitą specialybę.
Renkantis profesiją, dauguma bijo suklysti. Nebijokite! Tik pasimatavus batus, galima suprasti ar jie patogūs. Kartais pradėjus mokytis ar dirbti suprantame, kad taip, tai tikrai ko norėjau, kas man įdomu. Kartais atvirkščiai, suprantame, kad viską ne taip įsivaizdavau. Bet kuri informacija padeda mums eiti toliau.
„Pasimatuok“ specialybę
Galvojant apie savo karjeros pasirinkimus, rekomenduoju būti aktyviam: domėtis įvairiomis specialybėmis ir profesijomis, lankytis studijų bei karjeros mugėse, aplankyti galimus universitetus ir daugiau sužinoti, kokios yra ten galimybės, pamatyti juos, pabūti juose.
Kai kurie universitetai moksleiviams rengia stovyklas, suteikdami galimybę pabūti „studentu“ ir susipažinti su universitetu. Taip pat siūlau savanoriauti, ieškotis praktikos galimybių, kad galėtumėte „pasimatuoti“ jus dominančią specialybę.
Jei visai neturite įsivaizdavimo, ką jums reiktų rinktis (kartais taip būna labai gabiems ir talentingiems jaunuoliams, nes jie gali ir nori daug ko mokytis), siūlau nueiti pas karjeros konsultantą ir pasikonsultuoti.
Norėdama padrąsinti Jus sakau:
- Būkite drąsūs ir motyvuoti;
- Tikėkite savimi ir siekite geriausių galimybių, kurios yra Jums pasiekiamos;
- Išmokite prisitaikyti prie pokyčių.