Psichologė Sigita Novikovienė
Profesijos pasirinkimas nėra vienkartinė užduotis. Tai greičiau procesas, kuris tęsiasi visą gyvenimą. Jau ne vienerius metus konsultuoju vaikus ir jų tėvus profesijos pasirinkimo, pašaukimo atradimo ir kitais su karjera susijusiais klausimais. Šio darbo patirtis kartu su Fitin.lt komanda padėjo sukurti karjeros pasirinkimo žingsnių modelį FIT4 („Rask savo kelią“).
Modelis jungia keturis žingsnius:
- Pažink (angl. „fit youself“)
- Svajok (angl. „fit your aim“)
- Planuok (angl. „fit the plan“)
- Veik (angl. „fit the actions“)
Šio modelio idėja slypi nuostatoje, kad viskas prasideda nuo savęs pažinimo. Kai žinai savo pranašumus ir silpnybes, žinai, apie ką svajoji, ko sieki, kokios yra tavo vertybės, profesinio kelio paieškos tampa kur kas lengvesnės ir sėkmingesnės.
4 žingsniai
Taigi, pažinimas yra pirmasis žingsnis. Svarbu susivokti, koks aš esu, kokiomis vertybėmis vadovaujuosi savo gyvenime, atrasti savo pranašumus (kur aš esu stiprus, galbūt net pranašesnis už kitus) ir juos realizuoti profesinėje veikloje. Skamba banaliai? Bet labai dažnai tenka susidurti, kai užduoti klausimą „kas tu esi?“ arba „kokios tavo vertybės?“, žmogus sutrinka, nutyla ir nebežino, ką atsakyti.
Svajonės ir siekiai (tikslai) yra ne mažiau svarbūs ieškant savo pašaukimo ir planuojant profesinę ateitį. Žinant savo savybes, gebėjimus, vertybes, galima tyrinėti aplinką. Šis žingsnis padeda suderinti kiekvieno iš mūsų identiškumą su aplinkos teikiamomis galimybėmis ir konkrečiai įsivardinti, ko gi aš siekiu, koks turėtų būti mano išsvajotasis profesinis gyvenimas. Kitaip tariant, atrasti gyvenimo kryptį.
Planuok. Planavimas yra trečiasis žingsnis. Kaip aš pasieksiu savo tikslą? Gal sunkiai dirbsiu? O gal tiesiog intensyviai svajosiu (nesijuokite, yra ir tokia tikslo siekimo metodika)? Šiam etape reiktų nusistatyti gaires, kaip sieksiu savo tikslo, kokios pagalbos man gali prireikti, taip pat numatyti, ką konkrečiai turėčiau padaryti (pvz., dalyvauti savanoriškoje veikloje, lankytis karjeros mugėse ir pan.), kad priartėčiau prie savo tikslo.
Veiksmai yra ketvirtasis, svarbiausias žingsnis. Mūsų idėjos taip ir lieka idėjomis, o tikslai lieka tik svajonėmis tol, kol mes nesiimame konkrečių veiksmų. Tikrai taip: norint ką nors pasiekti, teks atsistoti ir pradėti veikti. Nes jei mes veikiame tik mintyse, tai ir mūsų rezultatai yra tik mintyse.
Ką geriausia šiandien rinktis?
Noriu jus nudžiuginti (o gal kaip tik – nuliūdinti?), kad nė vienas pasirinkimas, koks jis tuo metu beatrodytų geras, nebegali užtikrinti sėkmingos karjeros visam gyvenimui. Šiuo metu perspektyvios specialybės nebūtinai bus labai perspektyvios ir ateityje.
Turėdama didelę bendradarbiavimo su darbuotojų ieškančiais įmonių vadovais patirtį galiu ją apibendrinti ir pasakyti, ko gi ieško vadovai ir kokių darbuotojų reikia darbdaviams.
Kaip jums atrodo, į ką labiausiai kreipiamas dėmesys ir kas visgi nulemia darbdavių pasirinkimą įdarbinti vieną ar kitą žmogų? Patirtis ir gebėjimai? Deja, ne.
Dažniausiai darbdavių pasirinkimą nulemia kandidato bendrosios kompetencijos, tokios kaip iniciatyvumas, motyvacija, komunikabilumas ir pan. Žinoma, labai svarbu, kokį darbą tas žmogus dirbs. Jei darbas yra techninis, nereikalaujantis jokių kitų įgūdžių, tik tam tikrų specifinių žinių ir techninio darbo, greičiausiai darbdavys atsižvelgs tik į kandidato techninius gebėjimus. Nors, tiesą sakant, net ir šiuo atveju darbdavys žiūri ir į bendražmogiškas savybes.
Darbdaviai ieško patikimų žmonių
Bendrąsias kompetencijas ugdyti šiais laikais yra labai svarbu dar ir dėl to, kad pokyčiai dabartiniame pasaulyje tapo tokie greiti, kad bet kokios profesinės kompetencijos greitai pasensta, jei tik kurį laiką nėra naudojamos ir atnaujinamos. Neįmanoma kartą ir visiems laikams tapti kompetentingu specialistu.
Darbdaviai ieško darbuotojų, kurie sugebėtų gerai atlikti darbus. Ką tai reiškia? Jie ieško patikimų žmonių. Koks žmogus atrodo patikimas? Pasitikintis savimi, bet ne per daug – ne arogantiškas.
Darbdaviai vertina pasitikinčius, iniciatyvius, motyvuotus, nebijančius iššūkių ir gebančius greitai priimti sprendimus kandidatus. Jiems svarbu, kad žmogus norėtų ne tik gauti darbą, bet ir parodytų gerus rezultatus. Jiems įdomios tokios asmenybės, kurios turi savo tikslų ir nori juos pasiekti, mokančios bendrauti, dirbti komandoje.
Darbdaviai vengia žmonių, kurie sukuria problemas, vengia atsakomybės, laukia, kol jiems pasakys, ką daryti, vėluoja atlikti darbus, vengia atlikti tam tikrus paskirtus darbus, nelinkę mokytis daugiau ir tobulėti, stokoja motyvacijos siekti žinių. Kaip matome, šių dalykų neišmoksi pamokose ar paskaitose.
Svarbu motyvacija
Dažna klaida – įsitikinimas, kad sėkmę lemia tik žinios. Taip, jos tikrai reikalingos. Nenoriu to paneigti. Visi mokomės daug metų, kad jų įgytume. Tačiau emocinį intelektą tyrinėjantys psichologai nustatė, kad žmonėms versle, profesinėje veikloje sekasi ne tiek dėl techninių žinių, kiek dėl socialinių įgūdžių.
Vienas pirmųjų šioje srityje atliktų tyrimų, inicijuotas Karnegio technologijų instituto specialistų, akivaizdžiai parodė, kad tik 15 proc. sėkmės atvejų priklausė nuo techninių žinių, o likusioji dalis – 85 proc. – nuo gebėjimo palaikyti santykius su kitais žmonėmis.
Viena IT kompanija pasidalino, kaip jie renkasi darbuotojus. Renkantis darbuotojus, jie pirmiausiai atkreipia dėmesį į žmogaus vertybes (jos turi atitikti su įmonės vertybėmis, kad žmogus galėtų sėkmingai dirbti toje įmonėje), asmenines savybes, socialinius įgūdžius (kūrybiškumas, komunikacijos įgūdžiai, gebėjimas dirbti komandoje ir t.t.), ir tik tada tikrinami techniniai įgūdžiai.
Pasak jų patirties, asmuo su didele motyvacija techninių įgūdžių gali gana greitai išmokti, bet neturintis motyvacijos, iniciatyvos, kūrybiškumo, negebantis dirbti kolektyve, sunkiai galės panaudoti savo turimus įgūdžius.
Kiekvienas iššūkis mus augina
Taigi, labai svarbu rūpintis ne vien tik žinių lygiu, bet ir asmeninių savybių stiprinimu. Tai galima daryti bet kur. Visa popamokinė veikla yra nukreipta į visų bendrųjų kompetencijų lavinimą: savanoriavimas, įvairios aktyvios moksleivių veiklos, draugijos, sporto ar meno būreliai.
Visai nesvarbu kur, bet kuo daugiau imdamiesi įvairesnės veiklos, tuo labiau galėsite save patikrinti, kur jums sekasi, kas Jums patinka daryti, kas einasi lengvai, o kur reikia išeiti iš komforto zonos. Kiekvieną kartą kai tenka išeiti iš komforto zonos, mes prisiimame iššūkį.
Kiekvienas prisiimtas iššūkis mus augina. Viena kertinių savybių yra savivertė. Savęs vertinimas – tai savęs paties, savo galimybių ir vietos tarp žmonių vertinimas. Nuo šio vertinimo priklauso žmogaus santykiai su kitais, savikritiškumas, reiklumas sau, požiūris į savo laimėjimus ir nesėkmes.
Visada turėk planą B
Kartais būna taip, kad pasirenkam specialybę, daug ruošiamės, daug įdedam pastangų, ir … neįstojam. Aš visada sakau – ,,nusiraminkit. Gal tai nebuvo jūsų išsvajota sritis“. Ir labai dažnai, kitas pasirinkimas vis tik seka savo svajonių profesijos. Kai renkatės, visada reikia turėti planą B, nes planas A ne visada pavyksta.
Pabaigai noriu pabrėžti, kad būdamas geru specialistu, būsi paklausus darbo rinkoje! Todėl nesvarbu kokios srities specialistu būsi, bet jei tau patiks tas darbas, jei tu jį dirbsi su užsidegimu, būsi labai geras specialistas toje srityje. Geriau būti geru menininku, ar kompetentingu kirpėju, geru batsiuviu, ar batų kūrėju, nei prastu gydytoju, eiliniu teisininku, ar prastu inžinieriumi. Nes kai esi geras specialistas, visada turėsi darbo, visada tavęs ieškos, ir visada uždirbsi pinigų.
Todėl linkiu sėkmės svajoti, ieškoti savęs, tikėti savimi, ir kuo daugiau įsitraukti į sau mielą veiklą.